Labiausiais laukiami renginiai Talsuose yra miesto šventė liepos pirmąją savaitę, Dižmaros turgus rugpjūčio pabaigoje, Talsų ralis gegužę, Meno dienos balandį–gegužę, Poezijos dienos rugsėjį, valstybinis šventinis fejerverkas lapkričio 18 d., Lačplėsio dienos eitynės su fakelais, tradicinė Dainų ir šokių šventė Sauleskalno estradoje.

Talsų mieste ir apskrityje taip pat gausu įdomių muziejų. Vandzenėje galima aplankyti ugniagesių muziejų. Vaidėje – Edgaro Hausmanio parengta kolekcija iš Slyterės miškuose rastų ragų. Pedvalės lauko muziejuje prie Sabilės galima pamatyti meno objektus ir instaliacijas bei menininko Ojaro Freldbergo akmens skulptūras po atviru dangumi. Be to, Talsuose yra vienintelis Latvijos Žemės ūkio technikos muziejus. Populiari turistinė vieta yra Laumių parkas netoli Valdemarpilio, garsaus dėl savo bičių, paukščių, augalų, miško ir sporto takų.

Mėrsragas

Mėrsragas yra vienas iš didžiausių žvejų kaimų Rygos įlankos pakrantėje Kurše. Kaimas ir jo apylinkės pasižymi daugialype pakrante, kurioje kelis kilometrus tęsiasi smėlio paplūdimys, pakrantės Randų pievos, kalnai iš dirvos akmenų. Mėrsrago apskrityje taip pat yra ir žvejų bei ornitologų mėgstamas Engurės ežeras.

Ruoja

Ji įsikūrusi Rygos įlankos pakrantės vietoje, kurioje įteka Ruojos upė. Ruoja yra senas žvejų kaimas, kuriame iki šiol gyvos jūreivystės tradicijos. Ruojos muziejuje galite išmokti pataisyti tinklus ir rišti jūrininkų mazgus. Po kelionės žvejybos valtimi su vietiniais žvejais galėsite pasimėgauti vaišėmis iš ką tik pagautų įlankos žuvų. O paplūdimys platus ir smėlingas!

Valdemarpilis

Valdemarpilyje yra Sasmakos ežeras su tvarkingu paplūdimiu, kuriame galima maloniai pailsėti, išmėginti vandens malonumus ir aktyviai praleisti laiką sporto aikštelėse. Ežero krante taip pat yra įvairių turistų apgyvendinimo įstaigų, siūlančių įvairų poilsį prie vandens. Valdemarpilis taip pat gali didžiuotis didžiausia liepa Baltijos šalyse – Elkų liepa prie Sasmakos dvaro. Netoli Valdemarpilio yra pirmas Latvijoje privatus miško muziejus, kurį įsteigė Metuzalų šeima. Muziejuje plačiai pavaizduota miškų ūkio istorija, jame taip pat yra ragų kolekcija.

Dundaga

Dundagos valsčiaus istorija ir kultūrinis gyvenimas susiję su Dundagos pilimi. Pilyje šiuo metu yra turizmo informacijos centras, muzikos ir meno mokykla, vyksta šokių kolektyvo „Dun-dang“ repeticijos. Dundagos pilyje rengiamos vestuvės, ragaujami vietiniai skanėstai, vyksta didžiulės šventės, dažnai besikeičiančios ir nuolatinės parodos, yra kitų neišnaudotų galimybių ir atradimų. Čia taip pat yra patogių ir pigių nakvynės vietų. Dundagos apylinkėse yra Slyterės nacionalinis parkas, kurio gamta ne tik saugoma, bet ją galima ir pamatyti pažymėtais dviračių takeliais pro lyvių kaimus, pėsčiomis pėstiesiems skirtais maršrutais ir takais pro įvairialypę pakrantę, žvejų ir kitų žmonių veiklos beveik nepaliestus miškus. Galima apsilankyti ir nacionalinio parko Slyterės švyturio muziejuje, esančiame ant paties Mėlynųjų kalnų (Zilie kalni) skardžio krašto. Visą Slyterės nacionalinio parko pakrantę sudaro žmonių beveik nepaliestas platus, smėlėtas paplūdimys ir patrauklūs gamtos vaizdai. Čia žmonės gali pasislėpti nuo skubančio pasaulio ir pailsėti.

Kolka

Kolka yra Kolkos rage – Kuršo pusiasalio toliausiame šiauriniame taške. Ši vieta yra jūros, žemės ir žmogaus kūrybinė erdvė. Per Kolkos ragą eina daugelio laivų jūros keliai. Tai taip pat yra viena iš Latvijoje populiariausių paukščių stebėjimo vietų, nes ragą kerta daugybė įvairių paukščių rūšių migracijos kelių. Kolkos rago 0,5–3 metrų sekluma tęsiasi šešis kilometrus jūroje, jos gale dirbtinėje salelėje stovi Kolkos švyturys. Šią seklumą per audrą skalauja stiprios Baltijos jūros ir Rygos įlankos bangos. Kolkos valsčiuje yra daug nedidelių žvejų kaimų su senomis valčių prieplaukomis, tinklų nameliais, senoviniais žvejų kaimų mediniais pastatais (nuo XVIII a.). Ši pakrantė taip pat vadinama Lyvių pakrante, nes tik šioje teritorijoje iki šiol gyvena pajūrio tauta lyviai.

Sabilė

Nedidelis romantiškas miestelis, kuriame susiformavusi Abavos upės senvagė su terasomis gražiausioje ir giliausioje Talsų apskrities pietinėje dalyje. Pirmą kartą Sabilės pavadinimas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1253 m. Sabilės simbolis yra Vynkalnas – maždaug 1 ha dydžio vynuogienojų laukas, paminėtas Gineso rekordų knygoje kaip šiauriausias vynuogių sodas pasaulyje. Net miesto herbe pavaizduota vynuogių kekė. Birželio paskutinės savaitės pabaigoje Sabilėje vyksta tradicinė kasmetinė Vyno šventė. Kitoje Abavos pusėje, seno dvaro teritorijoje, tapytojas Ojaras Feldbergas įkūrė Pedvalės meno muziejų po atviru dangumi, kuriame nuolat vyksta įvairių menininkų renginiai. Be to, čia, puikiame gamtos fone, galima pamatyti įvairių meno instaliacijų. Sabilės miesto teritorija priklauso gamtos parkui „Abavas senleja“, kuriame gausu gamtos ir kultūros paminklų, pvz., Sabilės Vynkalnas, Sabilės piliakalnis, Pedvalės meno muziejus po atviru dangumi, „Zeķu krogs“, Abavos krioklys, poilsio gamtoje takas „Drubazas“, Sabilės evangelikų liuteronų bažnyčia ir t. t. Sabilės miesto istorinis centras yra valstybinės reikšmės miestų statybos paminklas, sudarantis bendrą šio Kuršo miestelio plėtros XV–XX amžiais vaizdą.